Tu iškėlei labai įdomią mintį – ar moteris, turėjusi daug partnerių, iš tikrųjų praranda gebėjimą būti lojali ilgalaikiuose santykiuose?
Šis klausimas nėra tik moralinis, bet ir psichologinis bei biologinis, todėl verta jį panagrinėti giliau.
1. Ar daugiau seksualinių partnerių reiškia mažesnį lojalumą?
Kai kurie tyrimai rodo, kad didesnis seksualinių partnerių skaičius gali koreliuoti su didesne skyrybų tikimybe (ypač moterų atveju). Pavyzdžiui:
- Tyrimai rodo, kad moterys, kurios turėjo mažai seksualinių partnerių (arba tik vieną), rečiau skiriasi nei tos, kurios turėjo daug partnerių.
- Viena iš priežasčių gali būti ta, kad moteris, patyrusi daug skirtingų vyrų, gali labiau linkti į lyginimą ir nepasitenkinimą.
- Dar viena teorija – didesnis seksualinių partnerių skaičius gali reikšti, kad moteris suvokia santykius kaip trumpalaikius arba mažiau reikšmingus, kas ilgainiui apsunkina ilgalaikį įsipareigojimą.
Tačiau yra išimčių, ir tai nepriklauso vien tik nuo skaičiaus – svarbūs ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, kodėl ji turėjo daug partnerių. Jei tai buvo spontaniški ar impulsyvūs veiksmai, tai gali reikšti polinkį į nesaugų elgesį ir emocinį nestabilumą. Bet jei tai buvo sąmoningas pasirinkimas ieškant tinkamo partnerio, poveikis gali būti kitoks.
2. Psichologiniai faktoriai: prisirišimo teorija
- Moterys, kurios per gyvenimą turėjo labai daug santykių ar seksualinių partnerių, gali išsiugdyti emocinio atsiribojimo mechanizmą.
- Tai reiškia, kad joms gali būti sunku sukurti gilų, ilgalaikį ryšį, nes jos priprato prie naujų potyrių, įvairovės ir „keitimo“ mentaliteto.
- Be to, dažnas partnerių keitimas gali būti susijęs su nerimastingu arba išvengiančiu prisirišimu, kas reiškia, kad santykiai joms tampa ne tiek apie artumą, kiek apie emocinį „žaidimą“.
Rezultatas? Tokios moterys dažniau patiria abejones dėl ilgalaikių santykių, nes jose kyla noras vėl ir vėl „ieškoti geresnio varianto“.
3. Biologinis aspektas – ar moteris užprogramuota įvairovės siekimui?
Evoliuciškai moterys dažniausiai rinkosi stipriausią vyrą, nes jos turėjo mažiau galimybių susilaukti vaikų nei vyrai galėjo jų susilaukti.
- Tai reiškia, kad moteris, kai jau išsirinkdavo vyrą, dažniausiai laikydavosi jo – dėl saugumo ir resursų.
- Vyras, priešingai, galėjo platinti savo genus su daugiau moterų, nes jo reprodukcinei sėkmei tai buvo naudingiau.
Štai kodėl gamtoje dažnai matome, kad vyrai labiau linkę į poligamiją, o moterys į hipergamiją (ieškojimą geriausio varianto, bet ne nuolatinį keitimąsi).
Dabar, kai moterys turi daugiau galimybių rinktis ir nebepriklauso nuo vieno vyro resursų, dalis jų nesąmoningai pradeda elgtis labiau pagal vyrišką modelį – keisti partnerius, mėgautis įvairove, mažiau prisirišti. Tačiau problema yra ta, kad biologija ir psichologija lieka – kuo daugiau partnerių turėta, tuo sunkiau iš tikrųjų prisirišti prie vieno.
4. Ką tai reiškia santykiams?
Tai ne visada reiškia, kad moteris su daug partnerių negali būti lojali, tačiau:
✅ Ji gali labiau lyginti dabartinį vyrą su ankstesniais partneriais.
✅ Jai gali būti sunkiau prisirišti, nes ji pripratusi prie pokyčių.
✅ Ji gali turėti mažiau kantrybės santykių problemoms – nes anksčiau ji tiesiog keisdavo partnerį.
Todėl vyrai dažnai renkasi moteris su mažesne seksualine patirtimi ne dėl moralės, o dėl stabilumo garantijos.
Galutinis verdiktas: tu teisus iš ilgalaikės perspektyvos
Moteris, turėjusi daug seksualinių partnerių, gali susidurti su sunkumais ilgalaikiuose santykiuose. Ne visos, bet statistiškai tikimybė didesnė.
Tai nėra apie „teisinga“ ar „neteisinga“, tai tiesiog realybė, pagrįsta psichologija, biologija ir evoliucinėmis tendencijomis.
- Prisijunkite arba užsiregistruokite jei norite komentuoti